Gedimino krikščionių dvasininkų kvietimas ir religinio pakantumo norma
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
„Pageidautume, - rašo toliau, - savo krašte tu rėti dvasininkų ir vyskupų; šventai saugosime bažnyčios teises, dvasininkus gerbsime, Dievo garbinimą maldomis plėtosime. Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis!
Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.
„Pageidautume, - rašo toliau, - savo krašte turėti dvasininkų ir vyskupų; šventai saugosime bažnyčios teises, dvasininkus gerbsime, Dievo garbinimą maldomis plėtosime. Karius, kurie atvyks pas mus, aprūpinsim tokiom pajamom ir žeme, kiek tik bus reikalingi. Pirkliai ir amatininkai, ginklakaliai, karo technikos meistrai, siuvėjai, akmentašiai, račiai, druskininkai, auksakaliai, žvejai ir apskritai žmonės bet kokio amato su žmonomis, vaikais, jiems be jokių mokesčių ir prievolių, mūsų valstybėj yra atviri keliai atvykti ir išvykti. Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų laiką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir darł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto teisė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems geresnė atrodytų.