Eidamas pas žmones elgeta turėjo žinoti šeimininkų vardus, paminėti patronus ir melstis už mirusiųjų dūšias.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 134 (PDF 132)
— Man užtektų ir pas mužikus vaikščioti, — sako urėdas.\n— Po mužikus eidamas, žinok šeimininkų vardus, paminėk jų\npatronus, pasimelsk už dūšias, kur išsiskyrė iš tų namų, tai bus gerai.\nVisada suminkštėja širdys — mėsos šmotelį atneša.\nPernai, vaikščiodamas po baisogalius,\nužtikau laidotuves — gi man šeimininkė\nšmakšt ir padavė apynaujį milinį apsiaustą: „Pasimelsk už Valentino\ndūšią.“