Elgetavimo paprotys su šeimininkų vardų, patronų ir mirusiųjų paminėjimu
1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Elgetavimas aprašomas kaip išmokstama socialinė praktika: elgeta turi žinoti šeimininkų vardus, minėti patronus, melstis už mirusiuosius ir mokėti apsiginti nuo šunų.
Eidamas pas žmones elgeta turėjo žinoti šeimininkų vardus, paminėti patronus ir melstis už mirusiųjų dūšias.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
— Man užtektų ir pas mužikus vaikščioti, — sako urėdas.\n— Po mužikus eidamas, žinok šeimininkų vardus, paminėk jų\npatronus, pasimelsk už dūšias, kur išsiskyrė iš tų namų, tai bus gerai.\nVisada suminkštėja širdys — mėsos šmotelį atneša.\nPernai, vaikščiodamas po baisogalius,\nužtikau laidotuves — gi man šeimininkė\nšmakšt ir padavė apynaujį milinį apsiaustą: „Pasimelsk už Valentino\ndūšią.“