Dvasiškių ir pasauliečių sienų ginčus turėjo tirti po lygiai paskirti pasauliečių ir dvasiškių komisarai, remdamiesi LDK įstatymais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ir atvirkščiai, jei kam iš dvasiškių pasauliečio kaimyno bus padaryta skriauda dėl sienų, šis kreipsis į pasaulietinę įstaigą, kuri vieną ar daugiau, taip, kaip apie dvasiškių tvarką aprašyta, pasauliečių komisarų paskirs, kad vietoje nesutarimus išsiaiškintų; dvasiškiai taip pat pareikalaus iš savo gyvenamosios vietos vyskupo ordinaro, kad būtų duota tiek pat dvasiškių komisarų, kurie prie sienų atvykę, remdamiesi mūsų Lietuvos Kunigaikštystės įstatymais ir statutais, o ne kanoniniais įstatymais, sienas ištirtų, nustatytų ir perskirstytų, ženklus bei metalinius kuolelius, kaip tokiu atveju įprasta, pastatytų. Šiuo raštu nusprendžiame, kad tas sienų nustatymas ir perskirstymas būtų galutinis ir pastovus, kad ir kiek kartų kas nors norėtų jį pakeisti. Tarėjų nesutarimo atveju pasiliekame aukščiausiąjį sprendimą mums patiems, kadangi turime aukščiausią abiejų luomų sienų tyrimo valdžią.