Santrauka
Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 XVI a. šeštajame–septintajame dešimtmetyje beveik visi didikai perėjo į reformaciją ir sekuliarizavo savo funduotas bažnyčias. | c-001 | |
| t-002 XVI a. šeštajame-septintajame dešimtmetyje beveik visi LDK didikai perėjo į reformaciją ir sekuliarizavo savo funduotas bažnyčias. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: XVI a. šeštajame–septintajame dešimtmetyje beveik visi didikai perėjo į reformaciją ir sekuliarizavo savo funduotas bažnyčias.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakin- giausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), 1563 m. išleidęs lenkiškai „Brastos Bibli- ją“. XVI a. šeštajame–septintajame dešimtmetyje beveik visi didikai buvo perėję į reformaciją ir sekuliarizavę savo pačių funduotas bažnyčias – tai sudarė pusę visų bažnyčių. Kalvinizmas vėliau pradėjo nykti, tačiau išliko iki šių dienų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |