Paprotys

Dangaus kūnų sudievinimas ir Saulės bei Mėnulio garbinimo vaizdiniai

3 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Narbutas lietuvių mitologijoje Saulę vaizduoja kaip deivę, Mėnulio žmoną, kurios vaikai buvo žvaigždės. Narbutas rašo, kad latviai Saulės aptemimą vadino Majtaszana arba Saules majtaszana, tai yra Saulės gadinimu. Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietuvių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Menelia. Jis valdė naktį ir todėl matavo laiką“.
t-002vidutinis

Toliau šiame veikale rasime kitas dangaus kūnų judėjimo pažinimo liekanas, daugiausia straipsniuose „Šventės“, „Iškil mės“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Toliau šiame veikale rasime kitas dangaus kūnų judėjimo pažinimo liekanas, daugiausia straipsniuose „Šventės“, „Iškilmės“. Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietuvių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Menelia.
t-218434vidutinis

Narbutas rašo, kad latviai Saulės aptemimą vadino Majtaszana arba Saules majtaszana, tai yra Saulės gadinimu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Toliau šiame veikale rasime kitas dangaus kūnų judėjimo pažinimo liekanas, daugiausia straipsniuose „Šventės“, „Iškilmės“. Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietuvių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Menelia.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—35