Santrauka
Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietuvos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstantinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Gegužės pradžioje prie Biržų Zigmanto Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, o sužeistas vadas pateko į nelaisvę ir buvo viešai pakartas Vilniuje. |
| t-002 Zigmanto Sierakausko kariuomenės sutriuškinimas prie Biržų baigėsi jo nelaisve ir viešu pakorimu Vilniuje. |
| t-003 Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus diplomatinėmis notomis, Rusijos vyriausybė ryžtingai slopino sukilimą. |
| t-004 Prie Biržų Zigmanto Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, o sužeistas vadas pateko į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje. |
| t-005 1863 m. pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas, abu netrukus buvo viešai pakarti. |
| t-006 1863 m. pabaigoje Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas pateko į sukilimo slopintojų rankas ir netrukus buvo viešai pakarti. |
| t-007 Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. |