Santrauka
Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietuvos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstantinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje. | c-001 | |
| t-002 1863 m. pabaigoje A. Mackevičius ir K. Kalinauskas pateko sukilimo slopintojams į rankas ir netrukus buvo viešai pakarti. | c-002 | |
| t-003 Gegužės pradžioje prie Biržų Zigmanto Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, o sužeistas vadas pateko į nelaisvę ir buvo viešai pakartas Vilniuje. | c-001 | |
| t-004 Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus diplomatinėmis notomis, Rusijos vyriausybė ryžtingai slopino sukilimą. | c-002 | |
| t-005 1863 m. pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas, abu netrukus buvo viešai pakarti. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Sukilėlių būriai neturėjo jokių galimy- bių kontroliuoti didesnių teritorijų. Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietu- vos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno guber- nijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo gali- mybę vienu smūgiu nuleisti sukilėliams daug kraujo. Gegužės pradžioje prie Biržų Z. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1863 m. pabaigoje A. Mackevičius ir K. Kalinauskas pateko sukilimo slopintojams į rankas ir netrukus buvo viešai pakarti.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors liepos mėn. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietu- vos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstan- tinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti. 1863 m. pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo A. Mackevičius, vėliau K. Kalinauskas, abu netrukus buvo viešai pakarti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus diplomatinėmis notomis, Rusijos vyriausybė ryžtingai slopino sukilimą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
nas Mackevičius. Į didesnius dalinius sukilėliai jau nesitelkė, vadovavosi partizaninio karo nedidelių antpuolių taktika. Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, ragi- nančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |