Carinės sukilimo slopinimo teroro ir viešų bausmių praktika
sukilimas
7 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietuvos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstantinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti.
Gegužės pradžioje prie Biržų Zigmanto Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, o sužeistas vadas pateko į nelaisvę ir buvo viešai pakartas Vilniuje.
Sukilėlių būriai neturėjo jokių galimy- bių kontroliuoti didesnių teritorijų. Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietu- vos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno guber- nijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo gali- mybę vienu smūgiu nuleisti sukilėliams daug kraujo. Gegužės pradžioje prie Biržų Z. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
Sukilėlių būriai neturėjo jokių galimy- bių kontroliuoti didesnių teritorijų. Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietu- vos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno guber- nijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo gali- mybę vienu smūgiu nuleisti sukilėliams daug kraujo. Gegužės pradžioje prie Biržų Z. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
Sukilėlių būriai neturėjo jokių galimy- bių kontroliuoti didesnių teritorijų. Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietu- vos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno guber- nijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo gali- mybę vienu smūgiu nuleisti sukilėliams daug kraujo. Gegužės pradžioje prie Biržų Z. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
nas Mackevičius. Į didesnius dalinius sukilėliai jau nesitelkė, vadovavosi partizaninio karo nedidelių antpuolių taktika. Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, ragi- nančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai.
Nors liepos mėn. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietu- vos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstan- tinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti. 1863 m. pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo A. Mackevičius, vėliau K. Kalinauskas, abu netrukus buvo viešai pakarti.
Nors liepos mėn. Lenkijos sukilėlių vyriausybė į Lietu- vos sukilimo vadovybę grąžino „raudonuosius“ (vadovu paskirtas karštas Lietuvos patriotas ir baltarusių tautinio atgimimo šalininkas Konstan- tinas Kalinauskas), sukilimas ėmė blėsti. 1863 m. pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo A. Mackevičius, vėliau K. Kalinauskas, abu netrukus buvo viešai pakarti.