Dusburgietis teigia, kad prūsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukę, kaip reikalauja jų papročiai, burtų ir šitaip nepasiteiravę savo dievų, ar gerai, ar blogai tas darbas pavyksiąs. Dusburgietis teigia, kad artėdami jie metė — kaip reikalauja jų papročiai — burtus, kurie jiems nežadėjo sėkmės.
Apie tai, kaip Ragainės broliai nukovė 25 lietuvius\n\n Po šio įvykio lietuviai taip suįžūlėjo, kad susigalvojo, patraukę švento Jono Krikštytojo\ndieną (birželio 25) iš netoliese buvusios Aukaimio pilies apylinkių su 36 vyrais, patrikdyti\nplėšikiškais išpuoliais Ragainės broliams ramybę. Artėdami jie metė — kaip reikalauja\njų papročiai — burtus, kurie jiems nežadėjo sėkmės. Dėl to tučtuojau pasuko atgal.
Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti. Prūsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukę, kaip reikalauja jų\npapročiai, burtų ir šitaip nepasiteiravę savo dievų, ar gerai, ar blogai tas darbas pavyksiąs.\nJie nei anksčiau nesirūpino nebūtinais ir prabangiais drabužiais, nei dabar nesirūpina:\nkaip šiandien nusivelka, taip rytoj apsivelka, nė nepastebėdami, kad jie štai išvirkšti.
Po pergalės jie\naukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį\natiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino. Šiuo metu lietuviai ir kiti tose žemėse\ngyvenantys netikėliai tą auką degina toje ar kitoje vietoje, kurią jie laiko šventąja, bet,\nprieš degindami arklius, taip juos nuvaro nuo kojų bevaikydami, kad šie vos begali\npastovėti. Prūsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukę, kaip reikalauja jų\npapročiai, burtų ir šitaip nepasiteiravę savo dievų, ar gerai, ar blogai tas darbas pavyksiąs.