t-001vidutinis
1579 m. Valerijonas Protasevičius Akademijai užrašė tris mūrinius namus, kad keli neturtingi studentai gautų maistą ir melstųsi už fundatorių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protasevičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis. 2mo: kad tie namai būtų vadinami Valerijono bursomis. 3tio: kad konviktuose gyvenantys studentai, katedroje, prieš Šv. Kryžiaus altorių, mišių klausydamiesi, aukotų maldas už fundatoriaus sielą. Insuper 750 auksinų sumą užrašė, prie kurios prisidėjo Vilniaus kanauninkai Marcelis Suchodolskis - 500 auksinų, Stanislovas Goreckis - 2500 auksinų, Laurynas Volskis - 250 auksinų, ir susidarė 4 000 suma. 186 ## Puslapis 203 Il KNYGA 1631 metais garbioji Vilniaus kapitula 4000 auksinų sumą davė kun. Pilypui Frizijui, o kun. Frizijus, pridėjęs savų 1500 auksinų, iki 5 500 išaugusią sumą atidavė Vilniaus kahalo žydams; nuo šios sumos kahalas iki 1763 metų Valerijono konvikto gyventojams 8 nuošimčius mokėjo. O nuo 1763 metų, Komisijos sprendimu, moka tik 3 nuošimčius, kas metinių pajamų tesudaro 165 auksinus. 1632 metais sausio 2-ą Akademijos Rektorius Frizijus iš Žemaičių vyskupo Merkelio Geišos Eljaševičiaus, jo mūrinį quondam [kitados] Eljaševičiaus, ad praesens [dabar] Vaito vadinamą, nupirkęs, iš metinio činšo, siekiančio 800 auksinų, pusę to činšo, 400 auksinų, Valerijono bursai moka, kas iki šiol būdavo punktualiai atiduodama Valerijono konvikto gyventojams. Bet Vilniaus mūriniai namai, Valerijono bursai užrašyti vyskupo Valerijono Protasevičiaus, prieš 1670 metus, priešo puolimo metu, kaip ir visas miestas, buvo apiplėšti ir sudeginti. 1677. Akademijos Rektorius t. Paulius Bochenas, neturėdamas už ką minėtų mūrų remontuoti, mūrinį namą ‘Bernardinų gatvėje Vilniaus kanauninkui maloningajam kunigui Eustachijui Kotovičiui pardavė už 750 auksinų, o tuos 750 auksinų skyrė suremontuoti kitam namui, esančiam Vyskupų gatvėje; trečiasis mūrinis namas, in ruderibus [griuvėsiais] virtęs, buvo prie pačios kolegijos priskirtas, o už jį atlygindami Collegium rektoriai, prie funduotos 4 000 auksinų sumos (kuri anksčiau buvo minėta) iki 5 500 auksinų pridėję, Vilniaus žydų kahale lokavo, ir jau tik vienas Valerijono mūrinis namas buvo likęs, o kai pastarasis 1737 metais per miesto gaisrą irgi sudegė, in ruderibus [griuvėsiai] ilgai neremontuoti stovėjo. 1756. Akademijos Rektorius t. Juraha taip pat prie kolegijos pastarąją priskyrė, o kolegijos namą, vadintą Švarco, 187 ## Puslapis 204 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Valerijono bursai perleido, nuo kurios studentų dėlei kasmet po 260 auksinų gauna, o 40 auksinų eina tam mūriniam namui remontuoti.