Paprotys

Birutės legendos tęstinumas ir Birutės kalno gerbimas

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 1 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 teiginių

t-001aukstas

Birutės legenda nenutrūko įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios vieta.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 25

Daugelis tautų sukūrė epą, t. y. pasakojimus apie dievus, pusdievius ir didvyrius. Pasakojimai užrašyti vėliau, atsiradus raštui. Galėtume manyti, kad ir lietuvių epas buvo pradėjęs formuotis. Visų pirma atsirado herojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palaidota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti pasakojimai užrašyti XV–XVI a., tačiau jie turėjo istorinį pagrindą – tai patvirtina vienalaikiai rašytiniai šaltiniai. Besiformuojančio lietuvių epo dalimi reikėtų laikyti ir Šventaragio legendą.