t-001vidutinis
Jie garbina ir valgiais vaišina barstukus - požemio gyventojus ir jų valdovą Pušaitį; tam tikru metu, per savo šven tes, klojime pastatys ir uždengs stalą, padės ant stalo keturis kepalus duonos, virtos ir keptos mėsos, sūrio ir sviesto, kvies dami juos į.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Jie garbina ir valgiais vaišina barstukus - požemio gyventojus ir jų valdovą Pušaitį; tam tikru metu, per savo šventes, klojime pastatys ir uždengs stalą, padės ant stalo keturis kepalus duonos, virtos ir keptos mėsos, sūrio ir sviesto, kviesdami juos į puotą arba vakarienės pagal įprastines stabmeldiškas ceremonijas arba kerėjimus, po to, tvirtai uždarę klojimo duris, patys išeina, o jie, barstukai, atėję vidurnaktį, valgo tuos valgius. Rytojaus dieną ūkininkai žiūri, kurio valgio daugiau suvalgyta: jeigu duonos, vadinasi, dievaičiai pagausins jiems javų; jeigu mėsos, - seksis su gyvulių prieaugliu ir 1.1.; o to valgio, kuris jiems buvo gardžiausias, per kitas šventes deda daugiau, negu buvo per ankstesnes, prašydami, kad pagausintų javų.