t-001vidutinis
Lietuvos barokas architektūroje perėjo nuo importo etapo prie savitos Vilniaus baroko mokyklos ir medinio provincijos baroko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš architektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, rafinuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interjerai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam būdinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždirbystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.