Barokinis šventasis peizažas, kryždirbystė ir Vilniaus baroko mokyklos sakralinė estetika
2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš architektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.