Bajorija siekė draudimo didžiajam kunigaikščiui priimti pabėgusius bajorų valstiečius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 195
Bajorija, trokšdama pelno, kaskart vis labiau spaudė savo valstiečius. Todėl laisvieji valstiečiai iš bajorų dvarų mielai kėlėsi į didžiojo kunigaikščio žemes. No- rėdama pastoti tam kelią, bajorija išreikalavo, kad į šitą pri- vilegiją būtų įrašytas nuostatas, draudžiąs didžiajam kunigaikš- čiui priimti pabėgusius bajorų valstiečius. Taigi privilegija pa- dėjo pamatą visuotinei baudžiavai: bajorų valstiečiai liko visiš- koje savo ponų valdžioje; jie nebeturėjo jokių pareigų didžia- jam kunigaikščiui (valstybei), o vien tik ponams ir niekur ne- begalėjo išsikelti iš jų žemių.
1434 m. Zigmantas bajorų valstiečius atleido nuo mokesčių javais, o vėliau jie buvo atleisti ir nuo kitų prievolių valstybei.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 195
Jau Zigmantas bajorų valstiečius buvo atleidęs\n(1434 m.) nuo mokesčių javais; dabar jie, be to, buvo atleisti ir nuo\npastočių, nuo pilių statymo ir remontavimo, nuo pareigos piauti\ndidžiojo kunigaikščio dvarų pievas ir pagaliau nuo piniginio\nmokesčio _(sidabrinės)._ Tačiau bajorų valstiečių būklė dėl to\nnepalengvėjo, nes, vietoj buvusių pareigų ir mokesčių didžiajam\nkunigaikščiui, jie buvo apkrauti didesnėmis pareigomis savo dva-\nrų savininkams — bajorams.
Privilegija paliko bajorų dvaruose gyvenusius valstiečius visiškoje jų ponų valdžioje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 195
Ta privilegija, be to, dar turėjo labai didelę socialinę reikšmę. Ją išsirūpindama, bajorija nepamiršo nė savęs. Nuo to laiko visi bajorų dvaruose gyveną valstiečiai liko visiškoje savo ponų val- džioje. Didysis kunigaikštis pasižadėjo nesiuntinėti į jų dvarus jokių savo teisėjų ir atleido bajorų valstiečius nuo visų pareigų valstybei.