Lietuvos istorijos žinių lobynas
Paprotys
institucija
3 teiginiai4 įrašai1 ryšys
Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą. Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasipriešinimo organizavimas.
Aukščiausiosios Tarybos gynėjai išsikėlė nerašytą misiją priešintis bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu kitoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pasipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
Aukščiausiosios Tarybos gynybos principai siekė fiksuoti sovietų karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį Lietuvos atstovavimą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Atkurtos Lietuvos valstybės vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė sutelktomis visuomenės ir gynėjų pajėgomis fiksuoti karinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą. Pasirūpinti, kad sovietinė agresija būtų pastebėta tarptautinės bendruomenės, kiek įmanoma platesniu mastu. Sovietams užėmus valstybinius objektus, užtikrinti politinį šalies atstovavimą bei organizuoti įvairiapusišką pasipriešinimą okupantams.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 3 | 4 |