Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą. Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Galima išskirti tris principus: 1) sovietų agresijos fiksavimas ir informacijos sklaida Lietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais metodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasipriešinimo organizavimas.
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik mažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uzduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir jų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį pasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gynėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojančias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu dalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų vyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu kitoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė ant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos stogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pasipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti 1940 m. klaidos!
Atkurtos Lietuvos valstybės vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė sutelktomis visuomenės ir gynėjų pajėgomis fiksuoti karinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą. Pasirūpinti, kad sovietinė agresija būtų pastebėta tarptautinės bendruomenės, kiek įmanoma platesniu mastu. Sovietams užėmus valstybinius objektus, užtikrinti politinį šalies atstovavimą bei organizuoti įvairiapusišką pasipriešinimą okupantams.