Lietuvos vadovybė sovietų agresijos akistatoje siekė fiksuoti karinės agresijos faktą ir užtikrinti politinį šalies atstovavimą. Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Parlamento gynyba buvo grindžiama trimis principais: agresijos fiksavimu ir informacijos sklaida, gynyba kariniais metodais bei pilietinio nesmurtinio pasipriešinimo organizavimu.
Galima išskirti tris principus: 1) sovietų\nagresijos fiksavimas ir informacijos sklaida\nLietuvoje bei užsienyje, 2) gynyba kariniais\nmetodais, 3) pilietinio, nesmurtinio pasi-\npriešinimo organizavimas.
Pirmomis sausio įvykių dienomis tik\nmažesnioji gynėjų dalis turėjo aiškesnę uz-\nduotį - pagal galimybes ginti AT rūmus ir\njų išorinį perimetrą, siekiant užfiksuoti patį\npasipriešinimo faktą, o daliai ginkluotų gy-\nnėjų AT šturmo metu atakuoti šturmuojan-\nčias sovietų pajėgas iš nugaros. Tuo tikslu\ndalis ginkluotų A. Pociaus vadovaujamų\nvyrų buvo išdėstyti ties Žvėryno tiltu ki-\ntoje Neries pusėje, dalis kovotojų išsidėstė\nant Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos\nstogo. Gynėjai išsikėlė nerašytą misiją - pa-\nsipriešinti bet kokiu atveju ir nepakartoti\n1940 m. klaidos!
Atkurtos Lietuvos valstybės vadovybė so-\nvietų agresijos akistatoje siekė sutelktomis\nvisuomenės ir gynėjų pajėgomis fiksuoti\nkarinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką\nfaktą. Pasirūpinti, kad sovietinė agresija\nbūtų pastebėta tarptautinės bendruomenės,\nkiek įmanoma platesniu mastu. Sovietams\nužėmus valstybinius objektus, užtikrinti\npolitinį šalies atstovavimą bei organizuoti\nįvairiapusišką pasipriešinimą okupantams.