Narbutas rašo, kad lietuviai turėjo dievams paskirtų kalnų, bet jam nebuvo žinoma lietuviškų pasakojimų apie Plikąjį kalną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 261
Lietuviai turėjo dievams paskirtų kalnų, tačiau neturime tikrai lietuviškų pasakojimų, kuriuose būtų minimas koks nors Plikasis kalnas. Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, apsiriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kalnas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio šventykla.
Pirmieji misionieriai - pran ciškonai ant jo pastatė tris kryžius, kaip savo misijos ženklą; 1365 metais septyni iš jų buvo ant to kalno nukryžiuoti ir nu mesti į Vilnią.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 261
Pirmieji misionieriai - pranciškonai ant jo pastatė tris kryžius, kaip savo misijos ženklą; 1365 metais* septyni iš jų buvo ant to kalno nukryžiuoti ir numesti į Vilnią. Tad, jeigu kalnas būtų šventas stabmeldystės prasme, šito nebūtų darę, nes nedrįsdavo suteršti šventos vietos kokia nors žmogžudyste. Šventieji miškeliai, Ernas? Seniausiais amžiais, kai miškai, dengiantys žemę, buvo žmonių buveinė, kai kurios jų vietos, garsėjančios medžių gražumu ir malonia aplinka, būdavo draugiškų sueigų vieta; tai ten gyvendavo pirmieji tautų vadai ir drauge pirmieji žyniai. Šiuose miškeliuose buvo padėti pirmieji visuomeninio gyveni- 2 2 Tuo tikrai lietuvišku pavadinimu kaimiečiai vadina miškelius Trakų apskrityje apie Marcinkonis.
II skyrius ŠVENTOSIOS VIETOS Šventieji kalnai, Kalnas Iš seniausios istorijos žinoma, kad senovės tautos atnašau davo dievams aukas ant aukštumų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 261
Pirmieji misionieriai - pranciškonai ant jo pastatė tris kryžius, kaip savo misijos ženklą; 1365 metais* septyni iš jų buvo ant to kalno nukryžiuoti ir numesti į Vilnią. Tad, jeigu kalnas būtų šventas stabmeldystės prasme, šito nebūtų darę, nes nedrįsdavo suteršti šventos vietos kokia nors žmogžudyste. Šventieji miškeliai, Ernas? Seniausiais amžiais, kai miškai, dengiantys žemę, buvo žmonių buveinė, kai kurios jų vietos, garsėjančios medžių gražumu ir malonia aplinka, būdavo draugiškų sueigų vieta; tai ten gyvendavo pirmieji tautų vadai ir drauge pirmieji žyniai. Šiuose miškeliuose buvo padėti pirmieji visuomeninio gyveni- 2 2 Tuo tikrai lietuvišku pavadinimu kaimiečiai vadina miškelius Trakų apskrityje apie Marcinkonis.