Ant auko kalnų ir didelių akmenų žmonės meldėsi ir dievams aukavo, degindami įvairias aukas.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 180
Turėjo dar taip pat už šventus aukurus, arba altorius, ant kalnų, kuriuos vadino auko kalnais, arba alko kalnais, ir viešpilais, ir didelius akmenis, ant kurių meldės ir dievams aukavo, arba juos vaišino, kaip šiandien iš gudiškumo yra sakoma, apieras jiems darė, degindami gyvulius, vašką, gintarus, mirą ir kitus kvepiančius daiktus ir melsdamos; ant kurių visados amžina ugnis kūrinos, kasant juos, šiandien dar randamos tenai supuvusios ir sutrynėjusios^841 anglys tą stigavoja.