paprotys

Aukojimas Atmeszenes Wiete akmenims, ąžuolams, liepoms ir Cerokliui

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad 1618 m. nekrikštyti valstiečiai garbino didžiulius akmenis, vadintus „Atmeszenes Wiete“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 371

Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skait\nlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misi\njoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų vals\ntiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Li\nvonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais,\ntai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.\nJie garbino didžiulius akmenis, kuriuos vadino „Atmeszenes Wie-\nte“, tai yra, anot autoriaus vertimo, „loca adiectorum “.

t-002vidutinis

Ten pat jie sunaikino ir svečių dievuko, vadinto Cerokliu, garbinimą; jam atiduodavo pirmąjį maisto kąsnį ir pir mąją gėrimo taurę23.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 370

Minėtose vietovėse jėzuitai išdraskė net šešis altorius, taip pat iškirto ąžuo lus (jiems aukas atnašaudavo vyrai) ir liepas (joms atnašauda vo moterys). Ten pat jie sunaikino ir svečių dievuko, vadinto Ce- rokliu, garbinimą; jam atiduodavo pirmąjį maisto kąsnį ir pir mąją gėrimo taurę23. VII skyrius APIE ŽMOGAUS MIRTIES DALYKUS Kapai Kapai senovės lietuviams buvo šventas dalykas.