c-001Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Prie paprastųjų aukojimo maldų arba prie žemesniosios kategorijos aukų, atnašaujamų žemiausiojo rango aukotojo, vadinto viršaičiu, apie kurias jau buvo kalbama, beje, reikia pridurti ir aukojamojo indo apeigas. Aukotojas padėdavo ant lėkštės gabaliuką duonos, puoduką su alumi ir ja nešinas tri skart apeidavo stalą; tuomet puoduką statydavo ant stalo prie šais save; stovėdamas veidu į aukurą, stabą arba šventą medį, melsdavosi, o žmonės jo pavyzdžiu kalbėdavo maldas; užkan dęs duona, pagaliau pasilenkdavo, neliesdamas rankomis, su- kąsdavo dantimis puoduko kraštą, iš lėto pakeldavo galvą ir išgerdavo alų iki dugno; paskui nulenkdavo galvą ir kilstelė davo ją taip staigiai, kad puodukas perlėkdavo per galvą. Apei gų pagalbininkai privalėjo uoliai stengtis pagauti jį ore, jokiu 342 ## Puslapis 342 būdu neleisti jam nukristi ant žemės. Į puoduką pripildavo alaus ir vėl statydavo priešais aukotoją; šis, pasimeldęs, už kandęs duona, vėl lygiai taip pat išlenkdavo palaimingąjį indą ir sviesdavo per galvą. Tai kartodavo tiek kartų, kiek buvo die vų, kuriems reikėjo duoti auką.