Amžinosios Gabijos ugnies ir Perkūno kulto apeigos Šventaragio slėnyje
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai.
Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos. Aplink tą aikštę, senosios religijos apeigoms parinktą, tęsėsi plačiai išsklidę Že mutinės pilies pastatai, daugiausia mediniai, bet aukštais bokštais ir palisadais apjuosti.
Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškil mingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, su griauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur pi- liavietės, pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra8.