paprotys

Algirdo religinio pakantumo norma ir krikščionių vienuolių nevaržymas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Algirdas viešai nubaudė žiauraus poelgio vadus ir paskelbė krikščionių vienuoliams laisvę nevaržomai gyventi bei išpažinti tikėjimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 44-45

Vilniaus pranciškonų vienuo- 28 ## Puslapis 45 I KNYGA paskutinės iš Europos besitraukiančios stabmeldystės, sto­ jusios prieš Romos tikėjimo skelbėjus, pastangos buvo be­ vaisės. Algirdas viešai nubaudė to žiauraus poelgio vadei­ vas ir liepė paskelbti visame krašte valią nevaržomiems gyventi visiems krikščionių vienuoliams ir laisvę išpažinti savo tikėjimą. Šis netikėtas ir liūdnas įvykis nė kiek neatšal­ dė Goštauto uolumo.
t-002vidutinis

Algirdas toleravo krikščionybę, bet dar nedraudė Perkūno garbinimo ir nekeitė pagonių šventyklų krikščionių bažnyčiomis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 46

Petro bažnyčią klystama nurodant pastatymo laiką. Algirdas, didžiulių pagoniškų kraštų valdo­ vas, negalėjo naikinti vyravusios re­ ligijos, tautos religijos, šventovės, juk nebuvo užsimojęs vykdyti vi­ suotinės reformos, ko vėliau ėmėsi Jogaila, ir tai tik dėl to, kad paten­ kintų vieno iš savo vasalų norą. To­ leravo Algirdas krikščionybę ir tik­ riausiai išmanė pravarčius jos padarinius esant; tačiau dar nebuvo atėjęs laikas Perkūno garbinimą už­ ginti, todėl pagonių šventyklos ne­ galėjo būti pakeistos krikščionių bažnyčiomis.