Prie Eželio žemaičiai ir lietuviai ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 131
Vis dėl\nto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis vel\ntui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai die\nnai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip\nsako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie\nEželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu,\nmagistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.\nTokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon\nVestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas\nir žuvo.
Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger mantas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 131
Vis dėl\nto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis vel\ntui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai die\nnai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip\nsako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie\nEželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu,\nmagistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.\nTokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon\nVestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas\nir žuvo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo. Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger mantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik ščiui. Rūmų maršalas, para ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002