Vytenio trijų mėnesių žygis po Prūsiją ir lietuvių sutriuškinimas traukiantis

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Gavęs šią ži­\nnią, Vytenis su didžiulėmis jėgomis, neseniai sutelkto­\nmis kitam žygiui, kuo greičiausiai ten nuskubėjo. Vis\ndėlto kryžiuočiai, padarę savo darbą, jau buvo sku­\nbiai pasitraukę, todėl Vytenis ėmė juos vytis grįžtan­\nčius, tykoti priešo jo žemėje, o vėliau, niekur neuž­\ntikęs nei pačios kariuomenės, nei stovyklos, bastytis\nsu pulkais po visą kraštą ir niokoti. Beveik tris mė­\nnesius visą Prūsiją siaubė žudynės ir gaisrai. Tuo tar­\npu kryžiuočiai, nedrįsdami sueiti į atvirą kovą su ga­\nlybe siautėjančių karių, laukė tinkamos progos, galop\njie užklupo lietuvius, kai šie, grįždami siaurais keliais,\nsusigrūdo, apsikrovę grobiu, į krūvą, ir beveik visus\nišžudė, išsigelbėjo nedidelis\n1294 m e ta i\nbūrelis, kurie su Vyteniu, pa-\nK ry žiu o č ia i d a u g k a i-\nlikę kitus karius, išsislapstė\ntų p u o la L ie tu vą\nmiškuose.