Vytautas prie Trakų telkė niokotojų pulkus, ketindamas vėliau su visomis jėgomis traukti į Vilnių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 304
Kazimieras taip pat nedvejoda\nmas nutarė ten gintis, kur pergalė būtų ir lengviau pa\nsiekiama, ir pigiau kainuojanti; skubiai parinkęs saugas, \nsustiprino Vilnių, Moskožovski paskyrė vi lovauti \nmiesto bei pilių įgulai bei tvarkyti visus karo reika\nlus. Vytautas, smarkiai karu nusiaubęs aplinkui kraštą, \nsustojo dar nepasiekęs Vilniaus už keturių mylių prie \nTrakų ne todėl, kad norėjo tą pilį supti, bet todėl, kad \nketino ten sutelkti niokotojų pulkus ir po to su viso\nmis jėgomis traukti į sostinę. Vis dėlto vienu metu pa\nbandė, iš anksto nepasiruošęs, užimti pilis ir miestą,\ntačiau po dviejų nesėkmin- \nIš p ra d žių n e sė k m in - \ngų antpuolių, netekęs nema\nnai \nb a n d o \napsiausti \nžai savo karių, atsisakė tų \nT raku s \nmėginimų, \nbijodamas, kad,\npirma, delsiant nepalūžtų jo \nžmonių jėgos bei narsumas ir, antra, priešas neturėtų \nper daug laiko rūpestingam Vilniaus sutvirtinimui.
Žygiuodamas iš Trakų prie Vilniaus Vytautas, pasak Kojelavičiaus, vengė pulti miesto įtvirtinimus, nes laikė juos sunkiai pralaužiamais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 304
Kazimieras taip pat nedvejoda\nmas nutarė ten gintis, kur pergalė būtų ir lengviau pa\nsiekiama, ir pigiau kainuojanti; skubiai parinkęs saugas, \nsustiprino Vilnių, Moskožovski paskyrė vi lovauti \nmiesto bei pilių įgulai bei tvarkyti visus karo reika\nlus. Vytautas, smarkiai karu nusiaubęs aplinkui kraštą, \nsustojo dar nepasiekęs Vilniaus už keturių mylių prie \nTrakų ne todėl, kad norėjo tą pilį supti, bet todėl, kad \nketino ten sutelkti niokotojų pulkus ir po to su viso\nmis jėgomis traukti į sostinę. Vis dėlto vienu metu pa\nbandė, iš anksto nepasiruošęs, užimti pilis ir miestą,\ntačiau po dviejų nesėkmin- \nIš p ra d žių n e sė k m in - \ngų antpuolių, netekęs nema\nnai \nb a n d o \napsiausti \nžai savo karių, atsisakė tų \nT raku s \nmėginimų, \nbijodamas, kad,\npirma, delsiant nepalūžtų jo \nžmonių jėgos bei narsumas ir, antra, priešas neturėtų \nper daug laiko rūpestingam Vilniaus sutvirtinimui.
Kojelavičiaus pasakojime Vytautas, nusiaubęs apylinkes, sustojo prie Trakų, kad sutelktų pulkus ir trauktų į Vilnių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 304
Kazimieras taip pat nedvejoda\nmas nutarė ten gintis, kur pergalė būtų ir lengviau pa\nsiekiama, ir pigiau kainuojanti; skubiai parinkęs saugas, \nsustiprino Vilnių, Moskožovski paskyrė vi lovauti \nmiesto bei pilių įgulai bei tvarkyti visus karo reika\nlus. Vytautas, smarkiai karu nusiaubęs aplinkui kraštą, \nsustojo dar nepasiekęs Vilniaus už keturių mylių prie \nTrakų ne todėl, kad norėjo tą pilį supti, bet todėl, kad \nketino ten sutelkti niokotojų pulkus ir po to su viso\nmis jėgomis traukti į sostinę. Vis dėlto vienu metu pa\nbandė, iš anksto nepasiruošęs, užimti pilis ir miestą,\ntačiau po dviejų nesėkmin- \nIš p ra d žių n e sė k m in - \ngų antpuolių, netekęs nema\nnai \nb a n d o \napsiausti \nžai savo karių, atsisakė tų \nT raku s \nmėginimų, \nbijodamas, kad,\npirma, delsiant nepalūžtų jo \nžmonių jėgos bei narsumas ir, antra, priešas neturėtų \nper daug laiko rūpestingam Vilniaus sutvirtinimui.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 304
Aukštutinę pilį, stovinčią ant\naukšto ir stataus kalno, gynė lenkų įgula. Žemutinę,\n3 0 6\n\n## Puslapis 305\n\nkurią kalno papėdėje supo Vilnios upė, saugojo lietu\nvių kariai. Keletą kartų pabandęs užimti šias pilis, bu\nvo priverstas nutraukti apsiaustį ir išvesti kariuomenę\natgal į Prūsiją nepajėgęs įveikti gynėjų narsumo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai žygiavo iš Trakų, matė pirmuosius miesto įtvirtinimus, tačiau jų pulti nenorėjo,— gal dėl kokių kitų sumetimų, o gal dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad juos pralaužti ypatingai sun- Po to V iln ių su pa ku ir nelabai reikalinga. Ka dangi mieste buvo gana daug karių, viena jų dalis galėjo gana lengvai atremti įtvirtinimus puolantį priešą, o kita patogiomis vietomis prasiveržti ir užgriūti supančiųjų sparnus; užkariavus miestą, irgi būtų nelengva užimti pilis, dėl kurių pra sidėjo visas šitas karas. Aukštutinę pilį, stovinčią ant aukšto ir stataus kalno, gynė lenkų įgula.