Santrauka
Vakare Vilniaus įgula, dengiama artilerijos kapitono kunigaikščio Kazimiero Sapiegos, sumaniai vadovaujamos artilerijos baterijos, sėkmingai atsitraukė per Žaliąjį tiltą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vakare Vilniaus įgula, dengiama artilerijos kapitono kunigaikščio Kazimiero Sapiegos, sumaniai vadovaujamos artilerijos baterijos, sėkmingai atsitraukė per Žaliąjį tiltą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vakare Vilniaus įgula, dengiama artilerijos kapitono kunigaikščio Kazimiero Sapiegos, sumaniai vadovaujamos artilerijos baterijos, sėkmingai atsitraukė per Žaliąjį tiltą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
q Priešui pralaužus vilniečių gy- nybą ir giliai prasiveržus, masyviai artilerijos apšaudomi gynėjai, norė- dami išvengti blokavimo ir visiško sunaikinimo, buvo priversti trauktis. Vakare Vilniaus įgula, dengiama ar- tilerijos kapitono kunigaikščio Kazi- miero Sapiegos, sumaniai vadovaujamos artilerijos baterijos, sėkmingai atsitraukė per Žaliąjį tiltą. Rugpjūčio 12 d. Rusi- jos kariuomenė užėmė Vilnių. Miesto užėmimą nulėmė šaunamųjų ginklų trūkumas sukilėlių kariuomenėje, milžiniška Rusijos korpuso persvara gyvąja jėga ir ypač artilerija. Trūko vyriausiojo vado vadovavimo ir veiksmų koordinacijos
Puslapis 155
Ilgų linijų rikiuočių gylis būdavo nedidelis, todėl išrikiuoto į trieilę bataliono frontą būdavo galima nesunkiai pralaužti, taip pat negiliai rikiuotei labai pavojingas užpuolimas iš šono. Siekiant to išvengti, xviii a. buvo pabandyta padalinius rikiuoti vienus už kitų, sudarant kolonas. Sistemingai kolonos imtos naudoti Prancūzijos kariuo- menės revoliucijos karų metu. Kolonose nereikia rūpintis dėl kelių tūkstančių žmonių taisyklingo lygiavimo, varginant juos, tokia ri- kiuotė yra judresnė, gali lengvai pakeisti judėjimo kryptį. Kadangi kariai išdėstyti kompaktiškiau negu linijoje, juos lengviau valdyti. Kolonoje galėtų šaudyti tik priešakinė dalis, todėl ugnies mūšiui ir atakai padaliniai turėjo išsiskleisti į linijas. Vėliau praktika parodė, kad durtuvų atakos metu persirikiuoti į liniją nebūtina. Batalionai,
išrikiuoti į kolonas, greitai suartėdavo ir pralauždavo plonas pės- tininkų trieiles. Kovos kolonų rikiuotė labai tiko durtuvų atakom. Išmokyti jaunus karius veikti tokioje rikiuotėje buvo paprasčiau ir greičiau, negu paruošti veiksmams linijose.
Žinoma, kolonos turėjo trūkumų - jos buvo labiau pažeidžia- mos priešo ugnies ir neleido visam daliniui šaudyti vienu metu, bet buvo labai efektyvios derinant jas su kovinėmis grandimis. Kovinės grandys judėjo priekyje apšaudydamos priešo linijas, iš paskos judėjo kolonos, priartėjus atakos objekto grandys praleis- davo kolonas į priekį, kurios užbaigdavo ataką durtuvais. xvi a. Lietuvos kariuomenė kolonų taktikos nenaudodavo, panašią taktiką naudojo xIx a. Lietuvos sukilėlių dalgininky-ietininky daliniai.
kova dėl laisvės
| linijine trieilę išrikiuotas pėstininkų batalionas gynybinėse pozicijose ugnimi stabdys puolantį priešą , o uz jų stovinčios mobilios pėstininkų kolonos pereis į
kontrataką. į ++
o thet i
Hit
Priskirti lengvosios kavalerijos padaliniai
Ht
—
Išrikiuotas į kovos koloną batalionas pasirengęs durtuvų kontratakai.
su likusiomis sukilėlių pajėgo- mis visoje Lietuvos teritorijoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |