Vilniaus užėmimas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

q Priešui pralaužus vilniečių gynybą ir giliai prasiveržus, masyviai artilerijos apšaudomi gynėjai, norėdami išvengti blokavimo ir visiško sunaikinimo, buvo priversti trauktis. Vakare Vilniaus įgula, dengiama artilerijos kapitono kunigaikščio Kazimiero Sapiegos, sumaniai vadovaujamos artilerijos baterijos, sėkmingai atsitraukė per Žaliąjį tiltą. Rugpjūčio 12 d. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miesto užėmimą nulėmė šaunamųjų ginklų trūkumas sukilėlių kariuomenėje, milžiniška Rusijos korpuso persvara gyvąja jėga ir ypač artilerija. Trūko vyriausiojo vado vadovavimo ir veiksmų koordinacijos ## Puslapis 155 Ilgų linijų rikiuočių gylis būdavo nedidelis, todėl išrikiuoto į trieilę bataliono frontą būdavo galima nesunkiai pralaužti, taip pat negiliai rikiuotei labai pavojingas užpuolimas iš šono. Siekiant to išvengti, xviii a. buvo pabandyta padalinius rikiuoti vienus už kitų, sudarant kolonas. Sistemingai kolonos imtos naudoti Prancūzijos kariuomenės revoliucijos karų metu. Kolonose nereikia rūpintis dėl kelių tūkstančių žmonių taisyklingo lygiavimo, varginant juos, tokia rikiuotė yra judresnė, gali lengvai pakeisti judėjimo kryptį. Kadangi kariai išdėstyti kompaktiškiau negu linijoje, juos lengviau valdyti. Kolonoje galėtų šaudyti tik priešakinė dalis, todėl ugnies mūšiui ir atakai padaliniai turėjo išsiskleisti į linijas. Vėliau praktika parodė, kad durtuvų atakos metu persirikiuoti į liniją nebūtina. Batalionai, išrikiuoti į kolonas, greitai suartėdavo ir pralauždavo plonas pėstininkų trieiles. Kovos kolonų rikiuotė labai tiko durtuvų atakom. Išmokyti jaunus karius veikti tokioje rikiuotėje buvo paprasčiau ir greičiau, negu paruošti veiksmams linijose. Žinoma, kolonos turėjo trūkumų - jos buvo labiau pažeidžiamos priešo ugnies ir neleido visam daliniui šaudyti vienu metu, bet buvo labai efektyvios derinant jas su kovinėmis grandimis. Kovinės grandys judėjo priekyje apšaudydamos priešo linijas, iš paskos judėjo kolonos, priartėjus atakos objekto grandys praleisdavo kolonas į priekį, kurios užbaigdavo ataką durtuvais. xvi a. Lietuvos kariuomenė kolonų taktikos nenaudodavo, panašią taktiką naudojo xIx a. Lietuvos sukilėlių dalgininky-ietininky daliniai. kova dėl laisvės | linijine trieilę išrikiuotas pėstininkų batalionas gynybinėse pozicijose ugnimi stabdys puolantį priešą , o uz jų stovinčios mobilios pėstininkų kolonos pereis į kontrataką. į ++ o thet i Hit Priskirti lengvosios kavalerijos padaliniai Ht — Išrikiuotas į kovos koloną batalionas pasirengęs durtuvų kontratakai. su likusiomis sukilėlių pajėgomis visoje Lietuvos teritorijoje.