Į Lietuvą atvykę jėzuitai 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys. Įvairūs saitai juos siejo su 1566 m. įsigalėjusia luomine bajorų santvarka ir Valakų reformos suformuotu lažiniu palivarkiniu ūkiu, o tai ir leidžia vartoti barokinės santvarkos ir barokinio ūkio sąvokas.
1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 78
Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuomenėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontrreformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
Vilniaus universitetas buvo vienas seniausių Vidurio Europos universitetų; už jį senesni buvo tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 81
Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. Tačiau Vilniuje universitetas įkurtas praėjus vos dviem šimtams metų po valstybės krikšto, o labiausiai pažengusioje Čekijoje – praėjus 400 metų po krikšto.
Yra ir kitas senojo Vilniaus universiteto istorinės reikšmės aspektas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 81
Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. Tačiau Vilniuje universitetas įkurtas praėjus vos dviem šimtams metų po valstybės krikšto, o labiausiai pažengusioje Čekijoje – praėjus 400 metų po krikšto.
Livonijos karo metu Steponas Batoras rūpinosi Vilniaus universiteto kūrimu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 78
Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuomenėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontrreformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 81
Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai. Tačiau Vilniuje universitetas įkurtas praėjus vos dviem šimtams metų po valstybės krikšto, o labiausiai pažengusioje Čekijoje – praėjus 400 metų po krikšto.
1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 172
siai 1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją universitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas. Įkurt