Šventyklos griovimo pradžia siejama su pirmadieniu po Baltojo sekmadienio ir 121-ąja plyta. Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkū no šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios da tos, todėl turėjo būti jau labai senas.
Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkū no šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios da tos, todėl turėjo būti jau labai senas.
Sako, kad jis paskutinis vyriausiasis žynys, kuris dar gyveno, kai buvo griaunama Vilniaus Perkūno šventykla; tai įvyko praėjus 69 metams po minėtosios datos, todėl turėjo būti jau labai senas.
Nors dabar tos plytos nebenusipelno dėmesio, kaip seniau, tačiau yra pakankamai įrodyta, kad 1387 metais, pirmadienį po Baltojo sekmadienio, buvo 121-oji plyta; tą dieną pakilo pirmoji ranka šventyklai sugriauti“ .