t-001vidutinis
Kryžėjai, eidami tenai su stipresne kariauna, sugavo lietuvių rubežiaus sargą, nuo kurio išsiteiravo lietuvius nežinant apie jų artinimos, daran persikėlę per Nemuną į apygar dą Salsenikę, kurioje dar krikščionies pėda niekuo met nebuvo buvusi, visą kraštą.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 509
Kryžėjai, eidami tenai su stipresne kariauna, sugavo lietuvių rubežiaus sargą, nuo kurio išsiteiravo lietuvius nežinant apie jų artinimos, daran persikėlę per Nemuną į apygardą Salsenikę, kurioje dar krikščionies pėda niekuomet nebuvo buvusi, visą kraštą nuteriojo ugnia ir 1312 karda, tris pilis sugriovė ir,'nukovę daugybę gyventojų, su didžiu grobiu ir 700 imtinių į Parusnį pargrįžo. Regis, tuo pačiu laiku lietuviai ir žemaičiai ant vienų metų paliaubas padarė su kryžėjais1. Kaipogi tos kruvinos karės buvo apvertusios vaisingus kraštus į ynus tyrus taip, jog daržai dirvonais tapo, o dirvos krūmais užžėlę, kuriuose kame ne kame vienos iros žinyčių, pilių ir rūmų o degėsai kaimų ir alkų bešmekšojo, kuriose žiaudūs vėjai lakstydami žvylė.