t-001vidutinis
Kryžėjai, eidami tenai su stipresne kariauna, sugavo lietuvių rubežiaus sargą, nuo kurio išsiteiravo lietuvius nežinant apie jų artinimos, daran persikėlę per Nemuną į apygar dą Salsenikę, kurioje dar krikščionies pėda niekuo met nebuvo buvusi, visą kraštą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Kryžėjai, eidami tenai su stipresne kariauna, sugavo lietuvių rubežiaus sargą, nuo kurio išsiteiravo lietuvius nežinant apie jų artinimos, daran persikėlę per Nemuną į apygardą Salsenikę, kurioje dar krikščionies pėda niekuomet nebuvo buvusi, visą kraštą nuteriojo ugnia ir 1312 karda, tris pilis sugriovė ir,'nukovę daugybę gyventojų, su didžiu grobiu ir 700 imtinių į Parusnį pargrįžo. Regis, tuo pačiu laiku lietuviai ir žemaičiai ant vienų metų paliaubas padarė su kryžėjais1. Kaipogi tos kruvinos karės buvo apvertusios vaisingus kraštus į ynus tyrus taip, jog daržai dirvonais tapo, o dirvos krūmais užžėlę, kuriuose kame ne kame vienos iros žinyčių, pilių ir rūmų o degėsai kaimų ir alkų bešmekšojo, kuriose žiaudūs vėjai lakstydami žvylė.