Po Kiškos žygio Vasilijus, Maskvos kunigaikštis, pasiūlė karaliui sudaryti taiką ir atsiųsti didesnių įgaliojimų legatus. Paskelbus taikos su maskvėnais sąlygas, dalis žmonių reiškė nepasitenkinimą paskutiniuoju susitarimo straipsniu.
Štai todėl Jonui Sapiegai, val\ndančiam karaliaus vardu Vi-\nT a ik a su m a sk v ė n a is\ntebską, buvo pavesta susitar\nti su kunigaikščio Vasilijaus\npasiuntiniais dėl taikos sąlygų. Jie susitarė šitaip. Ir\nviena, ir kita šalis be jokių išlygų paleisianti į laisvę\nbelaisvius, pirmiausia tuos, kurie paimti prie Vedro-\nšos. Pilys bus atstatomos ta tvarka, kuri sužymėta anks\nčiau sudarytoje sutartyje. Nedelsiant turi būti grąžinta\nkaraliui tai, ką Mykolas Glinskis esąs užėmęs kara\nliaus valdose ar kaip savo tėvoniją, ar kaip Lietuvos\ndidžiųjų kunigaikščių beneficiją ar pagaliau jėga už\ngrobęs ir įkurdinęs ten savo įgulas, o jis pats privalo\nlikti Maskvos kunigaikštystėje kaip tremtinys, neturė\ndamas jokios vilties kada sugrįžti.
Nedelsiant turi būti grąžinta karaliui tai, ką Mykolas Glinskis esąs užėmęs kara liaus valdose ar kaip savo tėvoniją, ar kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių beneficiją ar pagaliau jėga už grobęs ir įkurdinęs ten savo įgulas, o jis pats privalo likti Maskvos kunigaikštystėje kaip tremtinys, neturė damas jokios vilties kada sugrįžti. Nusikalstamai pa laikę maištą jo giminaičiai bei globotiniai, perėję į Maskvos kunigaikštystę, irgi turi ten pasilikti, o kol kas neišsikraustę iš Lietuvos privalo ten išvykti. Pa skelbus taikos sąlygas, kai kas reiškė nepasitenkinimą paskutiniuoju susitarimo straipsniu.