Po Kiškos žygio Vasilijus, Maskvos kunigaikštis, pasiūlė karaliui sudaryti taiką ir atsiųsti didesnių įgaliojimų legatus. Paskelbus taikos su maskvėnais sąlygas, dalis žmonių reiškė nepasitenkinimą paskutiniuoju susitarimo straipsniu.
Štai todėl Jonui Sapiegai, valdančiam karaliaus vardu ViT a ik a su m a sk v ė n a is tebską, buvo pavesta susitarti su kunigaikščio Vasilijaus pasiuntiniais dėl taikos sąlygų. Jie susitarė šitaip. Ir viena, ir kita šalis be jokių išlygų paleisianti į laisvę belaisvius, pirmiausia tuos, kurie paimti prie Vedrošos. Pilys bus atstatomos ta tvarka, kuri sužymėta anksčiau sudarytoje sutartyje. Nedelsiant turi būti grąžinta karaliui tai, ką Mykolas Glinskis esąs užėmęs karaliaus valdose ar kaip savo tėvoniją, ar kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių beneficiją ar pagaliau jėga užgrobęs ir įkurdinęs ten savo įgulas, o jis pats privalo likti Maskvos kunigaikštystėje kaip tremtinys, neturėdamas jokios vilties kada sugrįžti.
Nedelsiant turi būti grąžinta karaliui tai, ką Mykolas Glinskis esąs užėmęs karaliaus valdose ar kaip savo tėvoniją, ar kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių beneficiją ar pagaliau jėga užgrobęs ir įkurdinęs ten savo įgulas, o jis pats privalo likti Maskvos kunigaikštystėje kaip tremtinys, neturėdamas jokios vilties kada sugrįžti. Nusikalstamai palaikę maištą jo giminaičiai bei globotiniai, perėję į Maskvos kunigaikštystę, irgi turi ten pasilikti, o kol kas neišsikraustę iš Lietuvos privalo ten išvykti. Paskelbus taikos sąlygas, kai kas reiškė nepasitenkinimą paskutiniuoju susitarimo straipsniu.