Per Ulos (Čašnikų) mūšį žuvo apie 8000–10000 maskvėnų, o P. Šuiskio kūnas buvo atvežtas į Vilnių ir palaidotas stačiatikių katedroje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 91
Skaičiuojama, kad šiame mūšyje žuvo apie 8000 — 10000 maskvėnų. Pirmosios Lietuvos istorijos autorius Motiejus Strijkovksis, teigė, kad 1573 m. keliaudamas iš Vitebsko, jis pats Ivansko lauke dar matė boluojančias maskvėnų kaulų krūvas. Be vyriausiojo vado kunigaikščio M. Šuiskio, žuvo kunigaikščiai Aleksandras Porozovskis, Ivanas Zacharinas, Fiodoras Paleckis bei daug kitų artimiausių caro Ivano rv dvariškių. Taip pat nemaža kilmingųjų buvo paimta į nelaisvę.
Per Ulos (Čašnikų) mūšį Lietuvos didysis etmonas sutelkė smūgį prieš maskvėnų artileriją ir šaulius, o išmušus juos iš pozicijų kilo sumaištis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 90
Puolimą pradėjo kelios lietuvių vėliavos, pagrindinės jėgos buvo paliktos lemiamam smūgiui. P. Šuiskis kontratakavo, mėgindamas sustabdyti priešakinių lietuvių pulkų puolimą, bet šie atlaikė maskvėnų smūgius. Tuo pasinaudodamas Lietuvos didysis etmonas metė į mūšį visas jėgas, koncentruodamas smūgį prieš maskvėnų artileriją (buvusios kelios dešimtys patrankų, atrodo, net iš viso nebuvo panaudotos, apie ką vėliau užsiminė Radvila Rudasis) ir šaulius. Pavykus juos išmušti iš pozicijų, priešininkų kariuomenéje kilo sumaištis
Mūšio pabaigoje maskvėnai buvo triuškinami, dalis jų skendo bandydami perplaukti Ulos upę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 91
Trumpai žiemos dienai baigiantis prasidėjo maskvėnų triuškinimas ir bėgančių priešų skerdynės. Daug bėgančių rusų paskendo, bandydami perplaukti Ulos upę.
Petras Šuiskis pasirinko mūšio vietą prie Ulos upės netoli Čašnikų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 89
Kariuomenės viena kitą pamatė sausio 26 d. Žygyje gavęs žinių apie tai, kad lietuviai ruošiasi jam užkirsti kelią, P. Šuiskis pats pasirinko mūšio vietą - lauką tarpumiškyje prie Ulos upės netoli Čašnikų. Prieš tai jo kariuomenė per tris-keturias dienas buvo nukeliavusi apie 80 km, o lietuvių kariuomenė mūšio išvakarėse įveikė apie 25 km atstumą.