Švitrigaila be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą, dvi pilis, Oršą ir visą kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 346
Nematė ar dėjosi nematąs jai gresiančio\npavojaus ir Vytautas, nelyginant šitai būtų visai sveti\nmas reikalas. Tad Švitrigaila, būdamas tikras, jog ru\nsai jam pasiduos, tyliai pa-\nU žim a V ite b s k o že-\ntraukė žinomais keliais per\npuolė Vitebską, be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą\nir dvi pilis, šiaip sunkiai įveikiamas ne tik dėl įtvirtini\nmų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos\npasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą\nkraštą tarp Dnepro ir Dauguvos. Jogaila, neilgai tru\nkus gavęs žinią apie tuos įvykius, ne tiek pykdamas\ndėl žemės netekimo, kiek dėl nešlovės (mat jam pra\nnešė, kad jo vietininkas Vesna Švitrigailos įsakymu bu\nvęs nustumtas nuo sienos ir šitaip gavęs galą), paliepė\ndėti karą prieš Vytautą.
Švitrigaila užėmė Vitebsko miestą ir dvi pilis, o paskui į savo rankas paėmė Oršą ir kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 346
Nematė ar dėjosi nematąs jai gresiančio\npavojaus ir Vytautas, nelyginant šitai būtų visai sveti\nmas reikalas. Tad Švitrigaila, būdamas tikras, jog ru\nsai jam pasiduos, tyliai pa-\nU žim a V ite b s k o že-\ntraukė žinomais keliais per\npuolė Vitebską, be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą\nir dvi pilis, šiaip sunkiai įveikiamas ne tik dėl įtvirtini\nmų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos\npasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą\nkraštą tarp Dnepro ir Dauguvos. Jogaila, neilgai tru\nkus gavęs žinią apie tuos įvykius, ne tiek pykdamas\ndėl žemės netekimo, kiek dėl nešlovės (mat jam pra\nnešė, kad jo vietininkas Vesna Švitrigailos įsakymu bu\nvęs nustumtas nuo sienos ir šitaip gavęs galą), paliepė\ndėti karą prieš Vytautą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Todėl ėmė tartis su rusų didikais, kokiu būdu galima būtų užimti Rusią, iš kur ga- Susitaria su rusais lėtų pats savo nuožiūra pra- labai toli nuo Livonijos, Baltarusijoje, turtingą Vitebs ko žemę valdė karaliaus Jogailos vietininkas Teodoras Vesna, karaliaus sakalininkas Lietuvoje. Nors šis kraš tas anksčiau Algirdo buvo prijungtas prie Lietuvos vals tybės, tačiau Jogaila jį pasiliko sau kaip tėvonijos dalį. Vis dėlto saugojo tą žemę nelabai rūpestingai (šitaip pa prastai esti, kai karalysčių pakraščiai pavedami tiems, kurie tenkina karalių įgeidžius), galima sakyti, visai aplaidžiai, rodos, nė nemanydamas, jog jai gali grėsti koks pavojus. Nematė ar dėjosi nematąs jai gresiančio pavojaus ir Vytautas, nelyginant šitai būtų visai sveti mas reikalas. Tad Švitrigaila, būdamas tikras, jog ru sai jam pasiduos, tyliai pa- U žim a V ite b s k o že- traukė žinomais keliais per puolė Vitebską, be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą ir dvi pilis, šiaip sunkiai įveikiamas ne tik dėl įtvirtini mų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos pasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002