1433 m. Boleslovas Švitrigaila padalijo kariuomenę į tris voras; viena įsiveržė į senąsias Lietuvos žemes ir jas nuniokojo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 447
Lenkų kariuomenės vadai tuo metu buvo įsi\nvėlę į naują karą su Prūsija, Štai todėl Boleslovas ir\nišsirengė į žygį padalijęs kariuomenę trimis žygio vo\nromis: su viena pats įsiveržė į senąsias Lietuvos žemes\nir jas nuniokojo. Jo karve-\nN e b a u d žia m i siau bia\ndžiai ir šalininkai Kaributai-\nL ie tu v o s že m e s\ntis, Ostrogiškis, Nosis su ki\ntomis dviem voromis siautėjo\n449\n15. Lietuvos isto rija\n\n## Puslapis 448\n\nP odolėje ir V o ly n ėje, n ie k u r n esu tik d am i p asip riešin i\nm o.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 447
Lietuvos isto rija\n\n## Puslapis 448\n\nP odolėje ir V o ly n ėje, n ie k u r n esu tik d am i p asip riešin i\nm o. Ž ygim antas, n esu lau k d am as iš len k ų pag alb o s ir\np ag rįstai ab ejo d am as lietu v ių d idikų ištikim ybe, n e išd rį\nso p ats ro d y tis k ariu o m en ėje, o p ask y rė k arv ed žiu P etrą\nM an tgirdaitį. Tas, p aro d ęs n e p a p ra stą drąsą, įsitrau k ė į\nn ea p g alv o tas k a u ty n e s ir p ra rad o k ariu o m en ę, p a d a ry \ndam as Ž ygim anto p ad ėtį b ev e ik b eviltišk ą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Be to, suteikė viso keriopų privilegijų rusams, kurie neišsižada Romos popiežiaus ir išpažįsta krikš čionių tikėjimą pagal graikų apeigas. Sulaukęs pagaliau ramy- 1433 m e ta i bės, nes žiemą Žygimantas jo nebepuldinėjo, Boleslovas ke tino Rusioje atkurti savo karinę galybę, o pavasarį, su telkus daug didesnę kariuomenę, dar kartą išmėginti lai mę. Būriais traukė pas Boleslovą neseniai nužudytų didikų bičiuliai, giminaičiai ir valstiečiai: visi nekentė Žygimanto, neseniai išžudžiusio didikus, o neapykantą dar labiau kurstė šio tiesiog neįtikimas godumas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Būriais traukė pas Boleslovą neseniai nužudytų didikų bičiuliai, giminaičiai ir valstiečiai: visi nekentė Žygimanto, neseniai išžudžiusio didikus, o neapykantą dar labiau kurstė šio tiesiog neįtikimas godumas. Tiesa, vienas kitas dar nedrįso atvi- Š v itrig a ila R u sio je rai pereiti į Boleslovo pusę, re n g ia si k a ru i p rieš bet vis dėlto ir jie nusigręžė L ietu vą nuo Žygimanto, aiškių aiš kiausiai ketindami nieku būdu neginti savo valdovo, o iš tolo stebėti jo pralaimėjimą. Tuo metu nei Žygimantas galėjo tikėtis lenkų pagal bos, nei Boleslovas — jos baimintis.