Sventopelko taikos sulaužymas, Kujavijos nusiaubimas ir Santyro pilies pastatymas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tačiau iš įgimto piktumo nesiliovė klastingai ir slaptai persekiojęs brolių bei tikinčiųjų ir nieko neėmė į galvą, kai broliai jam šitai prikaišiojo. Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę ir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas, baisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop sugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis atsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis nesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su manimi gyventi taikiai“.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl dviejų upių santakoje, būtent: Vyslos ir Nogato283, pastatė pilį, vardu Santyras284, kurioje įkurdino nedorų vyrų. Jie neleisdavo brolių valdiniams ramiai plaukioti nei aukštyn, nei žemyn, atimdavo jų daiktus, išsivarydavo juos į nelaisvę ar nugalabydavo. 46(45). Apie Svečės pilies pastatymą ir jos užpuolimą Todėl broliai, matydami, jog jiems gresia nauji karai, atsižadėjo Sartovicų pilies ir ją su visa kuo perdavė savo bičiuliui Samborui, Sventopelko sūnui1. Kokie keisti, kokie be galo nuostabūs dalykai: vaikai stojo prieš savo tėvą dėl šio žiaurumo, su kuriuo jis žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl dviejų upių santakoje, būtent: Vyslos ir Nogato283, pastatė pilį, vardu Santyras284, kurioje įkurdino nedorų vyrų. Jie neleisdavo brolių valdiniams ramiai plaukioti nei aukštyn, nei žemyn, atimdavo jų daiktus, išsivarydavo juos į nelaisvę ar nugalabydavo. 46(45). Apie Svečės pilies pastatymą ir jos užpuolimą Todėl broliai, matydami, jog jiems gresia nauji karai, atsižadėjo Sartovicų pilies ir ją su visa kuo perdavė savo bičiuliui Samborui, Sventopelko sūnui1. Kokie keisti, kokie be galo nuostabūs dalykai: vaikai stojo prieš savo tėvą dėl šio žiaurumo, su kuriuo jis žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!