Sventopelko taikos sulaužymas, Kujavijos nusiaubimas ir Santyro pilies pastatymas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tačiau iš įgimto piktumo nesiliovė klastingai\nir slaptai persekiojęs brolių bei tikinčiųjų ir nieko neėmė į galvą, kai broliai jam šitai\nprikaišiojo. Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę\nir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas,\nbaisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop\nsugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“. Kadangi broliai jam nesugrąžino sūnaus, jis kaip ir anksčiau\npradėjo juos iš paskutiniųjų persekioti. Todėl dviejų upių santakoje, būtent: Vyslos ir\nNogato283, pastatė pilį, vardu Santyras284, kurioje įkurdino nedorų vyrų. Jie neleisdavo\nbrolių valdiniams ramiai plaukioti nei aukštyn, nei žemyn, atimdavo jų daiktus,\nišsivarydavo juos į nelaisvę ar nugalabydavo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl dviejų upių santakoje, būtent: Vyslos ir Nogato283, pastatė pilį, vardu Santyras284, kurioje įkurdino nedorų vyrų. Jie neleisdavo brolių valdiniams ramiai plaukioti nei aukštyn, nei žemyn, atimdavo jų daiktus, išsivarydavo juos į nelaisvę ar nugalabydavo. 46(45). Apie Svečės pilies pastatymą ir jos užpuolimą Todėl broliai, matydami, jog jiems gresia nauji karai, atsižadėjo Sartovicų pilies ir ją su visa kuo perdavė savo bičiuliui Samborui, Sventopelko sūnui1. Kokie keisti, kokie be galo nuostabūs dalykai: vaikai stojo prieš savo tėvą dėl šio žiaurumo, su kuriuo jis žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl dviejų upių santakoje, būtent: Vyslos ir Nogato283, pastatė pilį, vardu Santyras284, kurioje įkurdino nedorų vyrų. Jie neleisdavo brolių valdiniams ramiai plaukioti nei aukštyn, nei žemyn, atimdavo jų daiktus, išsivarydavo juos į nelaisvę ar nugalabydavo. 46(45). Apie Svečės pilies pastatymą ir jos užpuolimą Todėl broliai, matydami, jog jiems gresia nauji karai, atsižadėjo Sartovicų pilies ir ją su visa kuo perdavė savo bičiuliui Samborui, Sventopelko sūnui1. Kokie keisti, kokie be galo nuostabūs dalykai: vaikai stojo prieš savo tėvą dėl šio žiaurumo, su kuriuo jis žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!