Istorinis įvykis

Strėvos mūšis

1348 m.

5 teiginiai5 įrašai11 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001vidutinis

Lietuvių kariuomenė prie Strėvos upės pavijo grįžtantį priešą po Ordino niokojimų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 39

Niokotos galbūt plačiosios Semeliškių, Aukštadvario, artimesnės Trakų ir kt. apylinkės. Atgal grįžtantį priešą prie Strėvos upės pavijo Lietuvos kariuomenė.

t-002aukstas

1348 m. vasario 2 d. Strėvos kautynės vyko ties Žiežmarių brasta, o lietuviai ir rusų daliniai atakavo priešą ietimis ir lankais.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 39

1348 m. vasario 2 d. kautynės ko gero įvyko prie kelio Trakai-StrėvininkaiKaunas, matyt, ties Žiežmarių brasta. Mūšyje, pirmiausia jo pradžioje, kaip pažymi kronikininkas Vygandas, lietuviai priešą atakavo svaidomosiomis ietimis, o Lietuvos kariai rusai šaudydami iš lankų. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdansko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas.

t-003aukstas

Vygando kronika Strėvos mūšį sieja su Ordino maršalu, didžiuoju komtūru, didelės lietuvių ir rusų kariuomenės telkimu ir mirtinu susirėmimu prie Strėvos upės.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 39

1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraštas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje

t-004vidutinis

Strėvos mūšis, nors ir nuostolingas, prisidėjo prie galingo Ordino spaudimo atremimo.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 39

Taigi Strėvos mūšis, kad ir patyrus nuostolių, įnešė savo indėlį atremiant galingą Ordino spaudimą plataus Lietuvos gynybinio karo sąlygomis.

t-005vidutinis

Prie Strėvos ties Žiežmariais kryžiuočiai, tikriausiai dešiniuoju sparnu atsirėmę į upės krantą, susitiko su vieškeliu iš Vilniaus atžygiavusia gausesne lietuvių kariauna.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 92-93

Už Strėvos upės, tekančios 94 dabartinėje Trakų apskrityje, kryžiuočiai sustojo prie Žiežm arių, Strėvininkų kaimo link, tikriausiai dešiniuoju sparnu atsiremdami į upės krantą. Lietuviai, kurių pajėgos buvo kur kas gausesnės, patraukė vieškeliu, vedančiu iš Vilniaus į Žiežmarius, vieninteliu tinkamu keliu žygiuoti kariaunai. Vasario antrą dieną, šeštadienį, per pačią Svč. M ergelės M arijos įvesdinimo dieną, susiėjo abi kariaunos