Istorinis įvykis

Smolensko prijungimas prie Lietuvos

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Smolenską užėmęs valdovas, kurį Narbutas vadina didžiuoju kunigaikščiu, paskelbė, kad kunigaikštystę reikia labiau globoti nuo totorių jungo ir Rusios kunigaikščių, nei galėjo Glėbas.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 454

Taigi netrukus kunigaikštis Glėbas atvyko su visa savo bajorų taryba ir pirmaisiais miesto asmenimis; jie atnešė įprastų dovanų, draugiškum ą parodydam i; betgi didysis kunigaikštis ne to pageidavo; įsakė visus kartu su jų kunigaikščiu saugoti sargybą pristačius, miestą užėmė ir įkurdino ten savo žmones. Kunigaikščiui Jurgiui tokiomis aplinkybėmis pavyko pabėgti į Riazanę. O sprendimą paskelbė tokį: kadangi Smolensko kunigaikštystė, nuo seno esanti Lietuvos vasalinėje priklausomybėje, yra reikalinga didesnės globos, saugant nuo totorių jungo ir jam pavaldžių Rusios kunigaikščių, negu kad jai gali suteikti kunigaikštis Glėbas, su savo broliu ir kai kuriais bajorais

t-002vidutinis

Smolensko kunigaikštystė, kaip nurodo Narbutas, tapo Lietuvos provincija, valdoma Jomanto ir Bazilijaus Boreikio, o kunigaikščiui Glėbui atiteko Polonos miestas.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 455

Smolensko kunigaikštystė, savo pačios ir visos valstybės labui, nuo šiol tampa Lietuvos provincija, valdoma dviejų vietininkų. Jais šį kartą skiriami Jomantas ir Bazilijus Boreikis, garsūs Lietuvos didikai. Kunigaikštis Glėbas gauna Polonos miestą su plačiai nusidriekusiais aplinkiniais valsčiais. Bajorams bus atleista su sąlyga, jei priesaika patvirtins ištikimybę ir priklausomybę Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.