Smolenską užėmęs valdovas, kurį Narbutas vadina didžiuoju kunigaikščiu, paskelbė, kad kunigaikštystę reikia labiau globoti nuo totorių jungo ir Rusios kunigaikščių, nei galėjo Glėbas. Smolensko kunigaikštystė, kaip nurodo Narbutas, tapo Lietuvos provincija, valdoma Jomanto ir Bazilijaus Boreikio, o kunigaikščiui Glėbui atiteko Polonos miestas.
Smolenską užėmęs valdovas, kurį Narbutas vadina didžiuoju kunigaikščiu, paskelbė, kad kunigaikštystę reikia labiau globoti nuo totorių jungo ir Rusios kunigaikščių, nei galėjo Glėbas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Taigi netrukus kunigaikštis Glėbas atvyko su visa savo bajorų taryba ir pir maisiais miesto asmenimis; jie atnešė įprastų dovanų, drau giškum ą parodydam i; betgi didysis kunigaikštis ne to pageidavo; įsakė visus kartu su jų kunigaikščiu saugoti sargy bą pristačius, miestą užėmė ir įkurdino ten savo žmones. Ku nigaikščiui Jurgiui tokiomis aplinkybėmis pavyko pabėgti į Riazanę. O sprendimą paskelbė tokį: kadangi Smolensko ku nigaikštystė, nuo seno esanti Lietuvos vasalinėje priklausomy bėje, yra reikalinga didesnės globos, saugant nuo totorių jungo ir jam pavaldžių Rusios kunigaikščių, negu kad jai gali suteik ti kunigaikštis Glėbas, su savo broliu ir kai kuriais bajorais
Smolensko kunigaikštystė, kaip nurodo Narbutas, tapo Lietuvos provincija, valdoma Jomanto ir Bazilijaus Boreikio, o kunigaikščiui Glėbui atiteko Polonos miestas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Smolensko kunigaikštystė, savo pa čios ir visos valstybės labui, nuo šiol tampa Lietuvos provincija, valdoma dviejų vietininkų. Jais šį kartą skiriami Jomantas ir Ba zilijus Boreikis, garsūs Lietuvos didikai. Kunigaikštis Glėbas gau na Polonos miestą su plačiai nusidriekusiais aplinkiniais valsčiais. Bajorams bus atleista su sąlyga, jei priesaika patvirtins ištikimy bę ir priklausomybę Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.