ivykis

Slaptos derybos dėl Lietuvos karalystės paskelbimo ir popiežiaus Martyno V priešinimasis

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Imperatorius Zigmantas ir Vytautas kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos paskelbimo karalyste.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 390-391

Kartu\njis būgštavo, kad iš garbėtroškos šis nesukeltų naujos\nnesantaikos tarp tautų, kurios didžiam krikščioniškojo\npasaulio labui glaudžiai suaugo į vieną valstybę. Mat\nimperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus\nslapta derėjosi dėl Lietuvos\nV y ta u ta s nori p a sk el-\nkaralystės paskelbimo. Kai\nhti L ietu vą k a ra ly ste\napie šias derybas pradėjo\nkalbėti kiti žmonės, viską su­\nžinojo ir Romos kurija.
t-002vidutinis

Popiežius Martynas V įspėjo Kulmo vyskupą neapvainikuoti Vytauto karaliaus vainiku ir nepakelti jo į Lietuvos karalius.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 391

Smarkiai palaikė Vytauto atsidavimą tikėjimo reikalams popiežius Mar­ tynas V, girdamas atkaklumą, su kuriuo šis priešinosi ne tik graikiškajai atskalai, bet ir Viklifo klaidų pase­ kėjams, kaip pareiškė Jogailai pasiųstame laiške. Kartu jis būgštavo, kad iš garbėtroškos šis nesukeltų naujos nesantaikos tarp tautų, kurios didžiam krikščioniškojo pasaulio labui glaudžiai suaugo į vieną valstybę. Mat imperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos V y ta u ta s nori p a sk el- karalystės paskelbimo.
t-003vidutinis

Imperatorius Zigmantas ir Vytautas kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos karalystės paskelbimo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 391

Smarkiai palaikė Vytauto atsidavimą tikėjimo reikalams popiežius Mar­ tynas V, girdamas atkaklumą, su kuriuo šis priešinosi ne tik graikiškajai atskalai, bet ir Viklifo klaidų pase­ kėjams, kaip pareiškė Jogailai pasiųstame laiške. Kartu jis būgštavo, kad iš garbėtroškos šis nesukeltų naujos nesantaikos tarp tautų, kurios didžiam krikščioniškojo pasaulio labui glaudžiai suaugo į vieną valstybę. Mat imperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos V y ta u ta s nori p a sk el- karalystės paskelbimo.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Suvažiavime d ū k o s u v a ž ia v im e suėmė Grigorijų Fotijų, Ki­ jevo metropolitą, Rusioje 3 9 2 kursčiusį ir plėtusį religinį bruzdėjimą, ir, baudžiant už šį nusikaltimą, pašalino visuotiniu pritarimu iš pareigų. Jo įpėdiniu tapo bulgaras Grigorijus Camblakas, žmogus, išgarsėjęs kaip didelis šventųjų mokslų žinovas. Jis ne­ trukus ir Romoje, ir generaliniame bažnytiniame suva­ žiavime smarkiai pasidarbavo Rytų bei Vakarų bažny­ čių suartėjimo reikalu pasiųstas ten savo tautos suva­ žiavimo ir kunigaikščio Vytauto.