ivykis

Šešerių metų paliaubos su Maskva ir Maskvos valdovo titulo pripažinimas

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Maskvėnų metraščiai mini popiežiaus Klemenso legatą Joną Frentijulijų, grafo Leonardo ir Zigmanto Herberšteino pasiuntinybes. Per šešerių metų paliaubas Vasilijus pasilaikė Smolenską, bet atsisakė Smolensko didžiojo kunigaikščio titulo. Kojelavičius rašo, kad Vasilijus laiške per Bonfalą Dimitrovičių teisino maskvėnus ir kaltę vertė karaliaus pasiuntiniams.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Maskvėnų metraščiai mini popiežiaus Klemenso legatą Joną Frentijulijų, grafo Leonardo ir Zigmanto Herberšteino pasiuntinybes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską\ntik tada, kai gavo žinią, jog karaliaus legatai Smo­\nlenske. Vis dėlto, kaip rodo mano šaltiniai, iki Nau­\njųjų metų nepradėta kalbėtis dėl taikos. Maskvėnų\nmetraščiai mini popiežiaus Klemenso legatą Joną Fren-\ntijulijų, imperatoriaus Karolio V — grafą Leonardą ir\nkaraliaus Ferdinando — Zigmantą Herberšteiną.
t-002vidutinis

Kojelavičius rašo, kad Vasilijus laiške per Bonfalą Dimitrovičių teisino maskvėnus ir kaltę vertė karaliaus pasiuntiniams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat, kai karalius Žygimantas tris kartus nusiskundė, pasiųs­ damas tą patį Daugirdą, kad Didžiųjų Lukų vaivada skriaudžia Usviatų gyventojus, Starodubo — Liubečo, kiti — Kričevo ir Čečersko, Vasilijus dievagodamasis tvirtino, kad visa tai atsitiko be jo žinios bei noro, ir žadėjo pasirūpinti, kad kaltininkai atsilygintų už pa­ darytas skriaudas ir kad ateityje niekas neduotų dings­ ties naujiems skundams. Šitaip laiškuose aiškinosi ir Žygimantas, atsakydamas į Vasilijaus skundus. Galop Vasilijus per karaliaus pasiuntinį Bonfalą Dimitrovičių taip surašė laišką, kaip visuomet daro maskvėnai, tai yra saviškius išteisindamas, o visą bėdą suversdamas karaliaus pasiuntiniams. Jis tvirtino, kad, rūpestingai susipažinus su visu reikalu, ir jam, ir jo vaivadoms bei patarėjams paaiškėjo, kad maskvėnai nieko nėra skriaudę, bet patys buvę daug kartų skriaudžiami, jo vaivados gynę nuskriaustųjų teises, tuo tarpu kara­ liaus atstovai nenorį jo nei suprasti, nei pripažinti.
t-003vidutinis

Popiežiaus, imperatoriaus ir Romos karaliaus pasiuntiniai, suderinę planus su karaliumi, pirmieji iškeliavo į Maskvos kunigaikštystę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Suderinę su karaliumi savo planus, \npopiežiaus, imperatoriaus bei Romos karaliaus pasiun­\ntiniai pirmieji iškeliavo į Maskvos kunigaikštystę, kur \niš paskos turėjo leistis ir karaliaus legatai, turėję tol \nlaukti pasienyje, kol jiems būsią leista įžengti į Mask­\nvos žemę. Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską \ntik tada, kai gavo žinią, jog karaliaus legatai Smo­\nlenske. Vis dėlto, kaip rodo mano šaltiniai, iki Nau­\njųjų metų nepradėta kalbėtis dėl taikos.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)34