Rekrutų gaudymas per Sevastopolio karą ir 1863 m. sukilimą
5 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
1855 m., Sevastopolio apgulties metu, rekrutų gaudymas pasakojime vaizduojamas kaip ypač smarkus ir ištisus metus trunkantis. Po Sevastopolio karo ir vėl 1863 m. sukilimo metu rekrutų kurį laiką neėmė, o vėliau rinkimas tapo žmoniškesnis.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Žymiausias rekrutų gaudymas siautė 1855 metais. Tais metais prancūzai, anglai ir turkai apgulė Sevastopolį. Rusų kariuomenei papildyti rekrutai buvo gaudomi ištisus metus: nežiūrint nei į amžių nei sveikatos trūkumų.
Po Sevastopolio karo trejus metus visai neėmė rekrutų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Po Sevastopolio karo trejis metus visai neėmė rekrutų. Paskiau, kad ir ėmė, bet ne po daug, o atėjus 1863 metų sukilimui, dvejis metus pagrečiui vėl neėmė. Vėliau visi valstiečiai „krestjanai“, poniškiai ir karališkiai tapo surašyti į vieną valsčių, valdomą „taikos tarpininko“, ir jau rekrutų rinkimas buvo žmoniškesnis.
1855 m. rekrutai buvo gaudomi ištisus metus, nežiūrint nei į amžių, nei į sveikatos trūkumus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Žymiausias rekrutų gaudymas siautė 1855 metais. Tais metais prancūzai, anglai ir turkai apgulė Sevastopolį. Rusų kariuomenei papildyti rekrutai buvo gaudomi ištisus metus: nežiūrint nei į amžių nei sveikatos trūkumų.
Vėliau rekrutų rinkimas tapo žmoniškesnis, valstiečius surašius į vieną valsčių, valdomą taikos tarpininko.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Po Sevastopolio karo trejis metus visai neėmė rekrutų. Paskiau, kad ir ėmė, bet ne po daug, o atėjus 1863 metų sukilimui, dvejis metus pagrečiui vėl neėmė. Vėliau visi valstiečiai „krestjanai“, poniškiai ir karališkiai tapo surašyti į vieną valsčių, valdomą „taikos tarpininko“, ir jau rekrutų rinkimas buvo žmoniškesnis.
Atėjus 1863 m. sukilimui, dvejus metus pagrečiui vėl neėmė rekrutų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Po Sevastopolio karo trejis metus visai neėmė rekrutų. Paskiau, kad ir ėmė, bet ne po daug, o atėjus 1863 metų sukilimui, dvejis metus pagrečiui vėl neėmė. Vėliau visi valstiečiai „krestjanai“, poniškiai ir karališkiai tapo surašyti į vieną valsčių, valdomą „taikos tarpininko“, ir jau rekrutų rinkimas buvo žmoniškesnis.