t-001vidutinis
Radomo seime, Kojelavičiaus pasakojimu, karalius Aleksandras lenkams pažadėjo atsižvelgti į jų reikalavimus, bet sprendimą ketino perduoti lietuvių seimui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 581
Ka ralius viešai lenkams pasižadėjo, kad iš pagarbos jiems padarys taip, kaip jie reikalauja, tačiau sakėsi neno rįs Lenkijoje nieko spręsti, o visą reikalą ketinąs per duoti lietuvių seimui. Tada lietuvių senato pirminin kas, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, pakilęs iš vietos, ir kreipėsi į karalių paprasta, bet nelyginant kažkokio dangaus įkvėpimo kupina kalba: „Kažko kiems pasipūtėliams klastingai sukursčius prieš mus, nieko pikta nepadariusius, tavo širdį, ligi šiol kentėme tavo rūstį taip, kaip ir dera valdiniams, klausantiems savo valdovo. Sukilome ne prieš tavo karališkuosius potvarkius, bet prieš užmačias atskirų žmonių, kurie, pažeisdami tavo valią, nepaisė nei Lietuvos papročių, nei teisių, patvirtintų tavo doringųjų senelių bei tavo paties priesaika.