ivykis

Pskovo pasidavimas Vytautui ir vietininko paskyrimas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001aukstas

Lietuvos metraštis pasakoja, kad kitais metais Vytautas išsirengė prieš Pskovą ir paėmė Veližą bei Krasnyj Gorodą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi­\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu­\nžygiavo prieš Naugardą.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vytautas pasodino Pskove vietininku Pinsko kunigaikštį Jurijų, pramintą Nosimi.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi­\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu­\nžygiavo prieš Naugardą.
t-003aukstas

Lietuvos metraštis pasakoja, kad pskoviečiai pasiuntė pas Vytautą pasiuntinius, pažadėjo jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti vietininką.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi­\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu­\nžygiavo prieš Naugardą.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Numatė vokie­ čiai, kad lenkai ir lietuviai su tokia daugybe kariuo­ menės niekur kitur negalės išsirikiuoti, kaip tik šiame lauke, ir todėl prikasė duobių ir pridengė velėnomis, kad žirgai ir žmonės į jas įgriūtų3. Karalius Jogaila ir didysis kunigaikštis Vytautas, su savo kariuomenėmis perėję per miškus, priėjo tuos Dubrovnos laukus. Tuo metu Jogailos kariuomenėje didžiuoju etmonu buvo ponas Sokolas Čekas \ o kiemo etmonu 5 — ponas Spytka Spytkovičius 6. O Vytauto ka­ riuomenėje didžiuoju etmonu buvo kunigaikštis Jonas 2adivydas7, Jogailos ir Vytauto brolis8, o kiemo et­ monu — ponas Jonas Goštautas9. Kai tie anksčiau minėti etmonai pradėjo rikiuoti žmones, apie tas duobes, kurias jiems vokiečiai iškasė. nieko nežinojo, taigi, kariuomenę berikiuodami, di­ dieji etmonai — kunigaikštis Jonas Zadivydas ir ponas Sokolas — įkrito į duobes ir nulūžo kojas, labai susi­ žeidė ir nuo to mirė; ir ne vien tik etmonai, bet ir dau­ gelis karių dėl tų duobių labai nukentėjo.
t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003