ivykis

Pskovo pasidavimas Vytautui ir vietininko paskyrimas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001aukstas

Lietuvos metraštis pasakoja, kad kitais metais Vytautas išsirengė prieš Pskovą ir paėmė Veližą bei Krasnyj Gorodą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu\nžygiavo prieš Naugardą.

t-002vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vytautas pasodino Pskove vietininku Pinsko kunigaikštį Jurijų, pramintą Nosimi.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu\nžygiavo prieš Naugardą.

t-003aukstas

Lietuvos metraštis pasakoja, kad pskoviečiai pasiuntė pas Vytautą pasiuntinius, pažadėjo jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti vietininką.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu\nžygiavo prieš Naugardą.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Numatė vokie čiai, kad lenkai ir lietuviai su tokia daugybe kariuo menės niekur kitur negalės išsirikiuoti, kaip tik šiame lauke, ir todėl prikasė duobių ir pridengė velėnomis, kad žirgai ir žmonės į jas įgriūtų3. Karalius Jogaila ir didysis kunigaikštis Vytautas, su savo kariuomenėmis perėję per miškus, priėjo tuos Dubrovnos laukus. Tuo metu Jogailos kariuomenėje didžiuoju etmonu buvo ponas Sokolas Čekas \ o kiemo etmonu 5 — ponas Spytka Spytkovičius 6. O Vytauto ka riuomenėje didžiuoju etmonu buvo kunigaikštis Jonas 2adivydas7, Jogailos ir Vytauto brolis8, o kiemo et monu — ponas Jonas Goštautas9. Kai tie anksčiau minėti etmonai pradėjo rikiuoti žmones, apie tas duobes, kurias jiems vokiečiai iškasė. nieko nežinojo, taigi, kariuomenę berikiuodami, di dieji etmonai — kunigaikštis Jonas Zadivydas ir ponas Sokolas — įkrito į duobes ir nulūžo kojas, labai susi žeidė ir nuo to mirė; ir ne vien tik etmonai, bet ir dau gelis karių dėl tų duobių labai nukentėjo.

t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003