ivykis

Prūsų sukilimas prieš kryžiuočius A. Kojelavičiaus pasakojime

sukilimas

1 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Mindaugas, atgavęs Žemaitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, sukurstė prūsus atsimesti nuo kryžiuočių.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 104

Ka­\ndangi miestą gynė rinktinių karių įgula, apsuptis\nbuvusi nesėkminga, ji atnešė nemažų nuostolių: čia pra­\nrasta daug be galo narsių karių, kurie tiltu per Prieg­\nliaus upę atkakliai veržėsi prie miesto vartų, nepaisy­\ndami laidomų strėlių ir iečių. Tuo žygiu atgavęs Že­\nmaitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, Mindaugas, ne­\nnorėdamas, kad atrodytų, jog veltui puolęs Prūsiją,\nsukurstė žmones visame krašte atsimesti nuo kryžiuo­\nčių ir, pasiuntęs iš Žemaitijos į pagalbą karių, po ke-\nlerių metų vėl Prūsijoje sukėlė karą. Šitaip kryžiuo­\nčiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie\nkerštą.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šitaip kryžiuo­ čiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie kerštą. Mat prūsai, išsirinkę vadus, atsimetė nuo krikš­ čionybės ir sutartu laiku, prieš pat šv. Motiejaus die­ ną, visame krašte išgriovė bažnyčias, o kunigus, ku- nių valdovai nutarė sutelkti visas savo jėgas ir atremti laukinių siautėjimą. Į pagalbą buvo sutraukta galybė kariuomenės iš Vokietijos: puikiai ginkluotų karių, patyrusių kariauti vadų; rodėsi, jog nieko netrūksta Prūsijos ir Žemaitijos žemdirbiams išžudyti. Per No- tangos kraštą įžengę į priešų žemę, jie, ketindami per­ kelti karo židinį į šalies gilumą, Prūsijos centre parin­ P rūsai išsiža d a k r i­ k ščio n ių tik ė jim o ir a tsim e ta n u o k r y ­ žiu o čių riuos beįmanė pagauti, žiau­ riai nukankino; jie nepaliko neišniekinę nė vienos krikš­ čionių šventenybės, kurią tik valiojo pasiekti jų stai­ gus įsiūtis.
t-002Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-002