Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

ivykis

Parčevo suvažiavimas

1453 m.

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1453 m. Kazimieras Jogailaitis, kviesdamas lenkų ir lietuvių kilminguosius į Parčevą, numatė po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.

p. 22 (PDF 14)

Tuo tarpu apie pirmąjį organizuotą bandymą sušaukti lenkų ir lietuvių bajorų su­ sirinkimą žinome tik iš Kazimiero Jogailaičio laikų. Abiejų kraštų val­ dovas pamėgino integruoti lenkų ir lietuvių bajoriją pasirėmęs bendro susirinkimo idėja. 1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lie­ tuvių kilminguosius, iš anksto numatydamas atstovavimo principą: po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės: das usz itczlichem schilde sidden czwene катеп, kaip praneša Ordino informatorius 3 , 4. Ši konkre­ ti potvarkio klauzulė apie du atstovus sugcstijuoja valdovo ir jo aplinkos siekį paversti bajorų suvažiavimą nauju politiniu institutu.
t-002vidutinis

Parčevo suvažiavimas baigėsi nesėkme; Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.

p. 23 (PDF 15)

Ir nors šis Parčevo suvažiavimas bai­\ngėsi nesėkme (Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai)\n3 9, luomi­\nnio susirinkimo modelis vis labiau populiarėjo ir Lietuvoje.