ivykis

Odoakro paskelbimas vadu ir karaliumi bei 476 m. žygis prieš Orestą

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad 476 m. pradžioje alanai, turcilingai, gepidai, skiriai ir herulai paskelbė Odoakrą savo vadu ir karaliumi, o Odoakras iš Panonijos išžygiavo prieš Orestą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 314

303\n\n## Puslapis 314\n\n317\nKaringoms, nesvetingų italų pavydo ir Oresto griež\ntumo išgąsdintoms gentims nieko daugiau nereikėjo; 476\nmetų pradžioje visi alanai, turcilingai, gepidai, skiriai,\nherulai paskelbė Odoakrą savo vadu jr karaliumi. Sis\nnaujasis vadas tuojau pat išskubėjo iš Panonijos, vesda\nmas gausius būrius. Orestas, nedrįsęs atvirai pasiprie\nšinti mūšio lauke, užsidarė Pavijoje, kuri tuomet buvo\nlaikoma Italijos sostine.

t-002vidutinis

Odoakro kariuomenei apgulus Paviją, miestas buvo užimtas, apiplėštas ir sunaikintas, o Orestas žuvo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 314

Orestas, nedrįsęs atvirai pasiprie\nšinti mūšio lauke, užsidarė Pavijoje, kuri tuomet buvo\nlaikoma Italijos sostine. Odoakro kariuomenės apgultas\nmiestas netrukus buvo užimtas, apiplėštas ir sunaikin\ntas; Orestas žuvo. Be pasipriešinimo užėmus Raveną,\nimperatorius Augustulas pateko nelaisvėn ir liko gyvas\ntik Odoakro didžiadvasiškumo dėka; jis atėmė tik impe\nratoriaus ženklus ir purpurus.