Lietuvos istorijos žinių lobynas
ivykis
seimas
0 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–2 iš 2 rodomų įrašų
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 489
Karalius ne be reikalo pradėjo būgštauti,\nkad, jam būnant toli nuo Lietuvos, nesirastų ten kokių\nkarštakošių, kurie, pasigriebę ginklus, susimanytų puldi\nnėti lenkus, visai užkirsdami kelią baigti ginčą taikiomis\n49 i\n\n## Puslapis 490\n\npriemonėmis,.. Štai todėl, norėdamas išvengti gink\nluotų susidūrimų, jis sušaukė Naugarduke seimą ir pats\nnuvyko į Lietuvą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tai gi vienai šaliai manant, jog lietuvių reikalavimai netei singi ir atmestini, o kitiems iš paskutiniųjų ginant savo teises, skirtingos nuomonės ir kitoniški siekimai sukė lė atvirą priešiškumą. Nors karalius nenorėjo savo au toritetu paremti nei vienos, nei kitos šalies, širdimi pa laikydamas lietuvius, jis vis dėlto senate pareiškė nie ku būdu negalįs pritarti ginčo atkaklumui, dėl kurio, nei vienai, nei kitai šaliai nenusileidžiant, galinti suve šėti nesantaika, todėl, jo galva, būtina, kad lenkai, ne norėdami suardyti sąjungos, vienaip ar kitaip surastų kokį būdą išsaugoti dviejų tautų draugystę. Lenkai, at skirai pasitarę, atsakė, kad esanti vienui viena veiks minga priemonė šiam ginčui baigti, būtent nutarti, jog ateityje Podolė priklausysianti lygiomis teisėmis ir len kams, ir lietuviams.