ivykis

Naugardo pasidavimas Vytautui ir duoklės nustatymas

3 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vytautas Naugardo vietininku paskyrė savo svainį Simoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju. Lietuvos metraštis pasakoja, kad naugardiečiai pasižadėjo tarnauti Vytautui, duoti duoklę ir laikyti jį savo valdovu. Lietuvos metraštis nurodo, kad Naugardas Vytauto iždui kasmet mokėjo dešimt tūkstančių auksinų, žirgus ir kailius, o Pskovas davė pusę tiek.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vytautas Naugardo vietininku paskyrė savo svainį Simoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy­\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie­\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai­\nliais \".
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad naugardiečiai pasižadėjo tarnauti Vytautui, duoti duoklę ir laikyti jį savo valdovu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy­\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie­\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai­\nliais \".
t-003vidutinis

Lietuvos metraštis nurodo, kad Naugardas Vytauto iždui kasmet mokėjo dešimt tūkstančių auksinų, žirgus ir kailius, o Pskovas davė pusę tiek.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy­\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie­\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai­\nliais \".
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)31